འཛེམ་པ་

['dzem pa]

1. būt. 'dzems - 1) vengti, susiturėti, susilaikyti; dka' ngal ma 'dzems par - nebijant sunkumų; chang la འཛེམ་པ་ susilaikyti nuo vyno; mi dge ba la འཛེམ་པ་ vengti nedorybių; grib la འཛེམ་པ་ vengti susitepimo; 2) gėdytis, drovėtis; 2. gėda; drova.